apkepurėti — tr. 1. BŽ616 apmauti kepure galvą. | refl.: Reik eiti neapsikepurėjus, ale galva nuoga P. 2. rugių gubas apdengti pėdais, kad neįlytų: Apkepurėkiam rugius, gal pradėti lyti Lkv. Jau vakar vakarą apkepurėjom rugius Slnt. Rugius reikia sausus… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsikepurėti — išsipuošti su kepurėmis: Kas čia do mergos išsikepurėjusios! Šauk. kepurėti; apkepurėti; išsikepurėti; nukepurėti; pasikepurėti; užkepurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kepurėti — kepurėti, ėja, ėjo tr. 1. refl. mautis kepurę: Ta mergaitė taip ilgai kepurėjasi Sr. Kuriems galams kepurėtis tuo kamingaliu (cilinderiu)? rš. 2. dengti javų gubas pėdais, kad neįlytų: Rugių kupeles, mendelius kepurėk, kol užkepurėsi J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukepurėti — tr. 1. nutraukti, nuimti kepurę nuo galvos: Neik krikštynos[na], o tai bobutė tuoj nukepurės Vj. 2. nuimti nuo rugių gubų kepures: Nukepurėk rugius, kad greičiau varpos išdžiūtų Als. 3. prk. apgauti: Tą vyrą teip, bemainikaujant arklius,… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkepurėti — tr. 1. J uždėti kepurę. 2. prk. laimėti: Ot, kad tep aukso išsikastai, tai užkepurėtai pinigų! Vlk. kepurėti; apkepurėti; išsikepurėti; nukepurėti; pasikepurėti; užkepurėti … Dictionary of the Lithuanian Language